šelmenys

šelmenỹs sm. (3^a) LVIII674, NdŽ, LKKXI114, KŽ, Jnš, Jnšk, Lnkv, Pš, Adm, Sv, Kvt; G114, L, šèlmenis (1); KŽ, šelmenìs, -iẽs (3^a) K.Būg; Kos52 žr. šelmuo 1: Dangčio šelmenỹs PnmR. Da lenteles šelmenỹ naujas uždėjo – anos jau supuvę buvo Slm. Tik šelmenỹ skylė pasdarė, ir nei vieno [velnio] neliko (išbėgo) Šmn. Visi šiaudinių stogų šélmeniai mūsų kieme būdavo spaliais apipilti Skrb. Vėjas nuplėšė visą šélmenį Mšk. ║ Prikrovėm javų ligi šélmenio Ldk. Prikišėm kiaurai – lig pat šélmenio Žml. Ogi žiūri, kad šieno net ligi šelmenio visos daržinės privarytos, kad net braška LTR(Kp).